Noršurljós

NoršurljósĶ Hśnažing vestra eru frįbęrir stašir til aš sjį noršurljósin. Einkum į heišskżrum dögum aš hausti og vetrarlagi. Vešurstofa Ķslands heldur śti góšri spį um hvar lķklegast er aš geta séš noršurljós į hverjum tķma.

Eftirfarandi er tekiš af vefnum www.visindi.is:

"Noršurljósin, eins og viš žekkjum žau, er einnig aš finna į sušurhveli jaršar en žar kallast žau raunar sušurljós. Latneska heitiš er aurora, en žaš var einmitt nafn rómversku dagrenningargyšjunnar, og myndir af henni minna mikiš į litadżršina sem viš žekkjum af noršurljósunum. Noršurljósin myndast ķ kringum segulpólana žegar hlašnar agnir frį sólu rekast į lofthjśp Jaršar.

Noršurljós sjįst ašallega į kraga kringum segulpólana, į milli 60. og 70. breiddargrįšu, og sušurljósin sjįst svo į sambęrilegum breiddargrįšum sušurs. Breytingar ķ sólvindinum valda žvķ hins vegar aš kragarnir geta stękkaš eša minnkaš og sjįst žį ljósin į mismunandi breiddargrįšum. Sem dęmi um žess konar breytingar mį nefna aš sólin sendir stöku sinnum frį sér gķfurlegt magn af efni śt ķ geiminn, svokallaša sólstróka. Žegar žeir nį til jaršarinnar geta noršur- og sušurljósakragarnir nįš mjög langt ķ įtt aš mišbaug og dęmi eru um aš oršiš hafi vart viš ljósaganginn į sjįlfum mišbaugnum.

Yfirborš sólarinnar sendir ķ sķfellu frį sér svokallašan sólvind, en um er aš ręša straum hlašinna agna, ašallega róteinda og rafeinda. Segulsviš jaršar hrindir flestum žessum ögnum frį svo aš žęr streyma umhverfis hana eins og vatn um kjöl. Undantekning frį žessu er kringum segulpólana en žaš eru pólarnir sem segulnįl vķsar į, annar į noršurhveli og hinn į sušurhveli jaršar, gagnstętt viš hinn. Į svęšum kringum žessa póla sleppur lķtill hluti žessara agna inn ķ segulsviš jaršar. Svęšiš žar sem flestar agnirnar sleppa inn myndar kraga utan um segulpólana.

Hlöšnu eindirnar sem fara inn ķ segulsviš jaršar hreyfast į miklum hraša eftir gormlaga brautum kringum segulsvišslķnurnar milli segulskautanna. Rafeindir og róteindir streyma žannig ķ įtt aš segulpólunum og žegar nęr dregur pólunum rekast eindirnar į lofthjśpinn, oftast ķ 100 til 250 km hęš. Orkan ķ rafeindunum og róteindunum örvar sameindir og frumeindir ķ lofthjśpnum en žęr senda aftur į móti frį sér orkuna sem sżnilegt ljós sem viš köllum noršurljós eša sušurljós, eftir žvķ viš hvorn pólinn žau sjįst. Litirnir sem viš sjįum oftast eru gręnn og rauš-fjólublįr, en žeir stafa frį örvušu sśrefni annars vegar og örvušu köfnunarefni eša nitri hins vegar.

Noršur- og sušurljós er ekki eingöngu aš finna į Jöršinni. Allar plįnetur meš lofthjśp bregšast viš eindum sólvinda meš litabreytingum en hins vegar žarf segulsviš til aš fį fram įlķka litbrigši og viš sjįum į Jöršu. Satśrnus og Jśpķter hafa segulsviš sem liggja samsķša snśningsöxli žeirra og fyrir vikiš myndast žar ljóshringir kringum noršur- og sušurskautin. Žegar segulsvišin eru ekki samsķša öxli plįnetnanna, eins og žekkist t.d. į Śranus og Neptśnus, verša ljósin óreglulegri aš sjį."

Svęši

Map
Menu